- žvėriauti
- žvėriáuti, -iáuja, -iãvo Rtr, RŽ 1. intr. NdŽ, KŽ, DŽ1 gaudyti, medžioti žvėris: Laukinis žmogus žvėriauja su pagaliu arba strypu Vr. Jis, likęs vienišas, nesbuvoj[o] namie, bet tankiai raitaravoj[o] po tankius medžius, paukščiavo, žvėriavo Vlk. 2. tr. NdŽ veisti žvėris.
Dictionary of the Lithuanian Language.